Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Bloggfęrslur mįnašarins, maķ 2016

Žaš sem geiturnar žrjįr vissu

Tungumįliš endurspeglar menninguna og er uppspretta żmissa undirliggjandi hugmynda sem viš höfum tekiš į móti įn žess aš hafa leitt hugann aš žvķ sérstaklega. Viš erum jś hluti af samfélaginu žvķ viš erum samfélagiš.

Sumar žessarra hugmynda eru góšar og gildar og jafnvel undirstaša žeirra grunngilda sem viš erum sammįla um sem samfélag. Ašrar eru žess ešlis aš žegar viš kryfjum žęr til mergjar, komust viš fljótt aš žvķ aš žęr žjóna žeim tilgangi einum aš halda aftur af okkur. Afturhaldiš nęr bęši til okkar sem einstaklinga en einnig til samfélagsins ķ heild. Skošum žetta ašeins nįnar.

 

Samfélagsleg hugmyndafręši

Žeir sem žekkja til į hinum Noršurlöndunum kannast eflaust viš rótgróna hugmyndafręši sem kennd er viš Jantelögin. Hugmyndafręšin var fyrst sett fram į prenti įriš 1933 ķ bók dansk-norska höfundarins, Aksel Sandemose.

Žó svo aš Aksel Sandemose sé įlitinn fašir Jantelaganna, eru margir sem telja aš hugmyndafręšin hafi žegar veriš rótgróin žó Sandemose hafi sannarlega sett hana ķ samhengi og gefiš henni nafn.

Lögin eru tķu talsins og įhugasamir geta kynnt sér žau nįnar. Ķ hnotskurn mį žó segja aš Jantelögin séu hugmyndin um aš hagur samfélagsins sé fremri hag einstaklingsins. Žetta endurspeglast gjarnan ķ rķkri hefš fyrir aš gefa meš sér, sem er innrętt frį blautu barnsbeini enda hefur sagan kennt okkur aš gręšgin veršur manninum aš falli. Žvķ skal enginn taka meira en hann žarf, sem endurspeglast mešal annars ķ jafnlaunakerfinu ķ Noregi. Skilabošin eru žau aš enginn skuli hreykja sér af afrekum sķnum. Enginn er merkilegri en annar.

Žessi hugmyndafręši hefur vissulega žjónaš įkvešnum tilgangi ķ norręnu samhengi en į undanförnum įrum hefur žó stašiš įkvešinn styr um hana og vilja sumir meina aš hśn sé śrelt. Fyrir skömmu var haldin rįšstefna ķ Kaupmannahöfn žar sem frummęlendur tölušu śt frį žvķ aš hugmyndafręšin héldi aftur af nżsköpun og framžróun į Noršurlöndunum. Skipuleggjendur rįšstefnunnar tilheyra nokkurskonar andspyrnuhreyfingu gegn Jantelögunum.

 

Sama upp į teningnum?

Žrįtt fyrir aš Ķsland sé vissulega norręnt velferšarkerfi ķ žeim skilningi aš skattlagning er tiltölulega hį og skattfé er notaš til aš standa vörš um samtryggingakerfi auk mennta- og heilbrigšiskerfis, mį fęra sterk rök fyrir aš ķslenskt samfélag sé aš nokkru leyti frįbrugšiš hinum Noršurlöndunum. Žó er óhętt aš segja aš žessi rótgróna hugmyndafręši eigi sér hlišstęšu ķ ķslensku samhengi.

Į Ķslandi bżr fįmenn žjóš. Žrįtt fyrir aš mörgum žyki Reykjavķk nś oršin stórborg meš sķna rśmlega tvöhundruš žśsund ķbśa į höfušborgarsvęšinu og feršamannafjöld, er hśn samt fįmenn ķ samanburši viš margar borgir į hinum Noršurlöndunum. Žaš er ennžį svo aš žegar fólk sem hefur bśiš į Ķslandi hittist, getur žaš oftast fundiš einhvern sem žaš žekkir sameiginlega.

Rökstušningur Aksel Sandemose var sį aš Jantelögin öšlušust gildi ķ litlu samfélagi. Žaš er gömul saga og nż aš smęšin heldur gjarnan aftur af framkvęmdagleši žeirra sem óttast illt umtal. Ķ žvķ samhengi mį nefna hugmyndina sem endurspeglast ķ spurningunni: „Hvaš ert žś aš vilja upp į dekk?“

 

Grasiš er ekki gręnna hinumegin – eša hvaš?

„Framtķšin er žeirra sem trśa į fegurš drauma sinna“, sagši Eleanor Roosevelt svo eftirminnilega. Žessi orš hennar vekja hjį mér samkennd žvķ ég veit aš svo mörg okkar erum fangar śreltra hugmynda sem vęngstķfa hvern einasta draum. Žessar hugmyndir hafa įhrif į heimsżn okkar, hęfni til aš eiga heilbrigš samskipti og virkni okkar sem einstaklinga ķ samfélaginu. Žęr žjóna žeim tilgangi einum aš standa ķ vegi fyrir aš draumar okkar geti öšlast vęngi, hlotiš mešbyr og lyft okkur ķ hęstu hęšir.

Ę ofan ķ ę hef ég upplifaš aš fólk dragnast meš śreltar hugmyndir sem hafa žessi lamandi įhrif į lķf žess. Žęr varpa skugga į sviš möguleikanna og upplifunin veršur sś aš allt sé ķ lįs. Žaš ber ekki kennsl į tękifęrin og sér ekki fram į breytingar. Žetta gerist gjarnan žegar fólk festist ķ žvķ munstri aš tala ķ sķfellu um žaš sem žaš ekki vill hafa ķ lķfi sķnu og kallar žvķ ósjįlfrįtt fram meira af žvķ sama.

Mergurinn mįlsins er sį aš hugmyndin um aš grasiš sé ekki gręnna hinumegin og ašrar hlišstęšar hugmyndir, gera žaš aš verkum aš viš upplifum aš viš höfum ekki val. Žvķ notum viš ekki žaš sem skilur okkur frį dżrum merkurinnar, sem er hinn frjįlsi vilji. Žaš gerast nefnilega undur og stórmerki žegar viš veljum. Žį losum viš śr lęšingi atburšarįs sem į sér enga hlišstęšu.

Žetta var semsagt leyndardómurinn sem geiturnar žrjįr ķ ęvintżrinu góša, höfšu įttaš sig į. Žęr vissu aš žaš var ekki nóg aš horfa yfir į hinn įrbakkann til aš geta bitiš gręna grasiš sem žar óx. Nei, žęr žurftu aš velja aš ganga yfir brśna. Žęr vissu aš trölliš bjó undir brśnni en žęr fóru samt, ein af annarri.

Trölliš er tįknmynd óttans ķ sögunni um geiturnar žrjįr. Ég er žeirrar skošunar aš litla geitin sé tįknmynd ungu manneskjunnar sem lętur óttann ekki stoppa sig heldur fer af staš og gabbar svo trölliš til aš bķša eftir žeim sem į eftir kemur. Geitamamman er tįknmynd žroskašri manneskju sem velur aš lįta ekki óttann stoppa sig žvķ hśn veit aš beitarlandiš bķšur. Geitapabbi er tįknmynd žeirrar manneskju sem hefur öšlast kjark til aš horfast ķ augu viš óttann.

Eins og viš vitum öll, žį féll trölliš ķ įna žegar geitapabbi stangaši žaš. Žaš er einmitt žaš sem gerist žegar viš horfumst ķ augu viš óttann. Hann hverfur į braut. Sagan um geiturnar žrjįr endar žannig aš upp frį žvķ gįtu geiturnar gengiš um frjįlsar og óttalausar.

Hvaš meš žig? Er ef til vill kominn tķmi til aš žś stangir trölliš ķ lķfi žķnu?

 

 

 


Handbók leištogans - nż rafbók

Ķ huga sumra eru leištogar ašeins žeir sem hafa allt sitt į hreinu og gera aldrei mistök. Stašreyndin er hins vegar sś aš leištogar męta įskorunum daglega. Žaš er ķ rauninni sama hvort fólk hefur gegnt leištogastöšu um langa eša skamma hrķš, įskoranirnar lįta ekki į sér standa. Žetta į viš bęši hjį stórum fyrirtękjum og stofnunum og einnig hjį žessum litlu.

Mķn reynsla er sś aš įskoranirnar eru svipašar žó birtingarmyndin sé ólķk eftir stęrš og ešli fyrirtękisins eša stofnunarinnar. Žaš er aš segja žaš er frekar stigsmunur heldur en ešlismunur į įskorununum. Žarna spila aušvitaš żmsir žęttir stóra rullu, svo sem eins og menning fyrirtękisins eša stofnunarinnar og hinar mörgu óskrifušu reglur sem starfsmenn hafa gjarnan spilaš eftir svo įrum og jafnvel įratugum skiptir.

 

Lausn ķ dagsins önn

Margir žeirra sem leita til mķn hafa hug į aš žróa leištogahęfileika sķna og getu til aš takast į viš įskoranir en velta žvķ fyrir sér hvernig best sé aš bera sig aš. Žaš er žvķ nokkuš sķšan ég fór aš hugsa um aš žaš vęri gagnlegt aš hafa ašgang aš einhvers konar žróunarįętlun sem vęri sérsnišin fyrir fólk ķ forystu. Nokkurs konar leištogahandbók.

Ég er žeirrar gęfu ašnjótandi aš hafa haft ótal tękifęri til aš bera kennsl į žaš ķ hverju helstu įskoranir leištoga eru fólgnar. Žvķ hef ég nś tekiš saman leištogahandbók žar sem helstu įskoranir leištogans eru til umfjöllunar įsamt leišum til aš męta žeim.

 

Hvers vegna leištogahandbók?

Leištogar męta įskorunum rétt eins og ašrir. En žaš merkilega er aš įskoranir leištoga birtast oft sem įskoranir teymisins alls. Tökum dęmi um leištoga sem į erfitt meš aš setja skżr mörk. Ef einstaklingar innan teymisins eiga til aš varpa frį sér įbyrgš ķ staš žess aš taka hana, birtist žaš mjög skżrt žegar mörkin eru ekki skżr. Ašrir einstaklingar innan teymisins taka žį gjarnan įbyrgšina į verkum žeirra sem varpa henni frį sér. Afleišingarnar mį gjarnan greina ķ óįnęgju, samskiptaleysi og jafnvel vantrausti innan teymisins. Nżlegar rannsóknir renna stošum undir žetta dęmi. Sżnt hefur veriš fram į aš teymi standa gjarnan frammi fyrir žessum įskorunum og fleiri:

 

  • Skortur į įbyrgš
  • Skortur į samvinnu
  • Lķtil žįtttaka einstaklinga innan teymisins
  • Erfitt aš taka įkvaršanir
  • Vanhęfni til aš leysa deilumįl
  • Įrangurslaus forysta
  • Vantraust
  • Togstreita sem er tilkomin vegna žess aš markmiš einstaklinga og markmiš teymisins fara ekki saman

 

Of mikiš aš gera?

Žaš er gömul saga og nż aš įlagiš ķ ķslensku atvinnulķfi er mikiš og vinnustundirnar margar. Įskoranirnar eru fyrir hendi žó tķminn til aš leysa žęr viršist naumur vegna mikilla anna. En vegna žess aš ég geri mér grein fyrir aš leištogar hafa nóg į sinni könnu, hef ég sett handbókina upp į ašgengilegan hįtt. Hśn er ętluš til uppflettingar ķ dagsins önn. Ķ stuttu mįli er hśn hnitmišuš, einföld og ašgengileg. Hśn er į rafręnu formi og henni mį hlaša nišur til geymslu į skjįboršinu. Einnig er hęgt aš prenta śt eintak og hafa ašgengilegt į skrifboršinu.

 

Hvers vegna nśna?

Viš vitum aš įskoranirnar eru til stašar og flestar eru žess ešlis aš žęr draga śr framleišni, starfsįnęgju og hafa jafnvel neikvęš įhrif į rekstrartölur fyrirtękisins. Spurningin ętti žvķ raunverulega aš vera hvers vegna ekki? Eftir hverju bķšuršu?

 

Eintak af handbók leištogans mį nįlgast hér.


Höfundur

Edda Jónsdóttir
Edda Jónsdóttir

Edda er leiðtogamarkþjálfi CPC sem sérhæfir sig í valdeflingu einstaklinga og teyma. Pistlar Eddu fjalla um fjárhagslega hæfni, leiðtogafærni og hugarfarsbreytingar.

Edda á og rekur EddaCoaching - www.eddacoaching.com. 

Okt. 2017
S M Ž M F F L
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31        

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband